Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas. Pasak pramonės inovacijų parko „VMG Technics R&D Park“ vadovo Manto Lekniaus, robotai nepakeis žmonių, tačiau jie leis darbuotojams įgyti aukštesnes kompetencijas, o įmonėms – tapti efektyvesnėms, konkurencingesnėms ir labiau atliepiančioms globalius reikalavimus.
Automatizuotis lengva ne visiems
Vertindamas šiuo metu vyraujantį robotizacijos lygį šalies pramonėje, M. Leknius atkreipia dėmesį į pakankamai didelius skirtumus pramonės sektoriuose. Geriausiu pavyzdžiu inovacijų parko vadovas įvardija baldų pramonę, kuri, pasak M. Lekniaus, yra viena pažangiausių Lietuvoje. Tokio veržlaus pokyčio priežastis – aktyvus baldų pramonės įmonių investavimas į naujausias technologijas siekiant atitikti tarptautinius reikalavimus ir padidinti gamybos efektyvumą.
Kai kurie sektoriai, pavyzdžiui, metalo apdirbimas, gali susidurti su tam tikrais iššūkiais diegiant aukštą automatizacijos lygį. Mažesnės gamybos partijos ir mažesni atsekamumo reikalavimai gali kiek apsunkinti robotizacijos pritaikymą, tačiau įmonės vis tiek aktyviai investuoja į šias technologijas, nes žino, kad didesnis efektyvumas ir produktyvumas yra svarbūs siekiant išlaikyti savo konkurencingumą. Šie iššūkiai nesustabdo progreso – automatizacija tobulėja ir tampa vis labiau įgyvendinama.
„Nors Lietuva dar nėra tarp pasaulio lyderių robotizacijos srityje, šalies pramonės įmonės pradeda aktyviau investuoti į automatizaciją, ir tikėtina, kad artimiausiais metais robotizacijos lygis toliau augs, ypač didžiosiose įmonėse“, – prognozuoja M. Leknius.
(Ne)pagrįsta baimė dėl darbo vietos praradimo
Klausimas, ar robotai pakeis darbuotojus, kyla daugelyje veiklos sričių, tačiau, pasak M. Lekniaus, nerimas dėl galimo darbo vietų mažėjimo diegiant naujausias technologijas yra nepagrįstas.
„Viena iš pagrindinių robotų, manipuliatorių ir kitų automatizuotų sistemų užduočių – palengvinti ergonomines darbuotojų sąlygas ir atlikti monotoniškus darbus, kurie iki tol buvo atliekami visą parą keliomis pamainomis. Tokių technologijų įdiegimas ne tik didina gamybos efektyvumą, bet ir leidžia darbuotojams pereiti prie aukštesnės kompetencijos užduočių su geresniu darbo užmokesčiu“, – sako pramonės automatizacijos ekspertas.
Pasak pašnekovo, efektyvioms ir konkurencingoms įmonėms, kurios diegia automatizuotus sprendimus, žmogiškieji ištekliai yra ypatingai reikalingi ir nepakeičiami. Tačiau šiuo metu trūkstant darbuotojų daugelyje gamybinių įmonių, tenka gamybą užtikrinti su robotų pagalba.
„Efektyviai ir kokybiškai dirbanti įmonė visuomet turi didelį augimo potencialą. Tačiau veiklą galima plėsti tik turint reikiamą darbuotojų skaičių. Tai reiškia, kad robotai bendrame veiklos koncepte yra tik elementas, nes jam valdyti ir prižiūrėti visuomet bus reikalingas kvalifikuotas ir kompetentingas darbuotojas“, – sako M. Leknius.
Inovacijų parko vadovo teigimu, pramonėje robotizacijos sprendimai dažnai diegiami su tikslu eliminuoti žmogiškąsias klaidas ir užtikrinti aukščiausią gamybos kokybę.
„Dirbtiniu intelektu paremti sprendimai, naudojami gamybos duomenų apdorojime, ypač svarbūs dirbant su kokybės patikros sistemomis. Jos generuoja didžiulius kiekius duomenų, kurių žmogus yra nepajėgus apdoroti. Tačiau dirbtinis intelektas padeda greitai apdoroti šią informaciją ir išryškinti svarbias detales, kurios dažnai gali būti nepastebimos žmogaus akiai. Sistema padeda įgalinti žmogų greičiau identifikuoti problemas ir nepraleisti svarbios informacijos“, – sako M. Leknius.
Specialistų kompetencijos ir robotizacijos lygis ateityje lems įmonių sėkmę
Pasaulinės pramonės tendencijos įmonių siekį savo veikloje diegti robotizacijos ir automatizacijos sistemas įvardija kaip vieną iš pagrindinių sėkmės garantų. Pasak M. Lekniaus, technologinių inovacijų diegimas pramonės įmonėse jau dabar lemia jų konkurencingumą ir išskirtinumą tarp kitų rinkos dalyvių.
„Įmonės, kurios negalvoja apie veiklos efektyvinimą ar technologinį atsinaujinimą, yra priverstos tapti nekonkurencingomis. Atlyginimų augimas Lietuvoje, atsižvelgiant į ES vidurkį, rodo, kad mes nebesame pigios darbo jėgos šalis. Tai reiškia, kad įmonės turi aktyviau investuoti į technologinį atsinaujinimą, tad jau po 5-10 metų stebėsime pramonės robotizacijos proveržį. Tokios technologinio atsinaujinimo paslaugos turės atpigti ne tik stambiam verslui, bet ir vidutinėms bei mažoms įmonėms“, – prognozuoja M. Leknius.
Tam, kad įmonės gebėtų laiku modernizuotis ir suvaldyti robotizuotus gamybinius sprendimus, pasak inovacijų parko vadovo, yra labai svarbu užtikrinti ir reikiamą specialistų skaičių šalyje. Šiuo metu, M. Lekniaus teigimu, inžinerinių ir technologinių specialybių profesionalų aukštosios mokyklos paruošia per mažai, tad tam būtinas aktyvesnis verslų įsitraukimas.
„Lietuvos pramonės įmonės kartu su bendra šalies švietimo sistema yra atsakingos ugdyti reikiamų kompetencijų specialistus. Tam, kad jaunimas pajustų didesnę motyvaciją siekti aukštų pasiekimų šios krypties moksluose, verslai turėtų suteikti garantijas pasiūlyti reikiamą skaičių darbo vietų“, – sako M. Leknius.
Jo teigimu, nors šalyje yra pakankamai nemažai iniciatyvų, skatinančių jaunimą siekti profesinio kelio aukštųjų technologijų ir inžinerijos srityje, vis dėl to yra pasigendama greitesnio švietimo pertvarkų ir įstatymų leidybos tempo.
